4,4

1/ matau - vis tik balais Tamsta, balais... Man balai - nesvarbu. Daug vertingiau - atviras, nuoširdus komentaras ar kritika.
Bet vistiek džiaugiuosi, kad sulaukiu Tamstos dėmesio :)

Apsvietias toks truputi kampuotas, primena ne pastatymini o buitini kadra, ir tai butu pliusas, bet tie blizguciai man nelimpa, nes psichologini piesiama raganaites portreta perveda is tikru i dirbtiniu blizguciu kategorija. Jei yra noras pazaisti su seseliais, rinkciausi kazka naturalaus, tikro ir ne tris o viena. Na nebent skaiciuje trys ir dirbtiniuose blizguciuose yra kazkoks kodas, kurio as nesugebejau izvelgt pakeretas raganisku akiu zvilgsnio.

3/ Viskas čia pasirinkta taip, kaip ir norėjau padaryti.
...Tikri "blizgučiai"... pas raganaitę???... :))

man patiko mergina, jos žvilgsnis, tie karoliukai taip man gerai žiūrisi. tik ant veido vienoj vietoj tas išdeginimas, galėtų būti mažiau intensyvus ir tiek. 5

5/ Išdeginimų nesugebėjau išvengti - tiesioginė saulė. Iš kitos pusės apšvietimas - nuo atspindžio. Veidas visai šešėlyje liko. Ačiū už bendravimą :)

žiauriai gražiai

5

Graži foto.

7/ va to ir siekiau. Aštraus, sujaukto ir kieto... grožio... Ačiū

Viskas čia labai gerai. Myliu tamsias, aštrias ir sujauktas foto :))

labai gerai

panasumu yra :)

5

Edita, yra toks momentinis žinojimas. Kam jo nėra ar dar nėra - tai nėra. Todėl ir apsiribojau skaičiukauis. Visi čia tavo reagavimai, Edita, tavo uždaros erdvės dar didesnė izoliacija. Ir tai daro beprasmiu bet kokį mėginimą prisiliesti, pajausti kitą, - ir galimai, nors ir šių erdvių parybiuose patirti realiai apčiuopiamą asimiliaciją, rezonavimą . Kalbu apie neprievartinę šių sąlyčių konvergenciją. Tačiau tau paskatinus, negaliu neatsiliepti vien jau dėl tos priežasties, nes tai būtų naujos takoskyros sukurimas. Naujos Izoliacijos zona. Nepagarbos tavo viešam atvirumui, leidimui bei paskatinimui - atsiliepti - pasidalinti naujomis tavo sukurtomis prielaidomis, - visai naujam potyriui per tavo sumodeliuotą vizualinę koncepciją.
Tai brangi ir vertinga galimybė taip mėginti patirti Kito dvasinės erdvės savastį. Bet tai, man regis, visai neturi jokių sąlyčio taškų su informacija esančia formoje, formos medžiagos struktūra ir pan. Tad kalbėti kūdros pasiūlytų žaidimo taisyklių kontekste - nebėra prasmės. Tai kvescionuoja tik formos analizę ir tai tik optimaliausiu sėkmės - autorius- žiūrovas tapatumo atveju.
Ką pasakyti autorei ? Kad modelis, modelio sukurtas ar realiai egzistuojantis ir dabar transliuojamas emocinis, dvasinis kodas yra matomas, jam rezonuojama, netgi mėgaujamasi šioje erdvėje, kur gali bet kada, - nepatirdamas jokios prievartos vėl likti savo saugioje vidinės rezignacijos zonoje. Tuo pat metu saveikaujama bent keliais suvokiamais kanalais su autorės pasiūlytais, jos pasaulėjautos perteiktais siužeto akcentais.
Abu veido trikampiai - didysis ir mažasis tarytum identiški dvyniai... Vien jau tai sukuria labai stiprų poveikio kanalą. Daro jį perdėm tikrovišku išskirtiniu tarp daugelio kitų veidų (netgi fotografo ) akiai. Modelio veide nėra banalių bandymų imituoti šį savo dvasios jėgos srautą galimam žiūrovui. Nėra tragizmo - tas būtų tik nebrandumo demonstravimas.
Nežiūrint visiškai tarytum nereikalingo ir harmoniją griaunančio fono gilumoje esančio tarytum vartų plėmo, kuris beje, taip pat neatsiejamas nuo modelio erdvės kuriamo metafizinio dėmens. Ir tas priešpastatymas šiapusinio anapusiniam - paliktos tariamos galimybės atsitraukti modeliui - per tą regis trukdančią stilistikos harmonijai detalę , kas dar labiau apsunkina pateiktos situacijos suvokimą, dar stipriau ir įtaigiau veikia žiūrovą, kuris (bent jau aš) palikti savo patirties, potyrių ir dar vis sąmoningai neakcentuotų pasirinkimų zonoje.
Karoliukų girliandos tarytum dar nesusipynusių torsioninių laukų gijos suponuoja poreikį išlaisvinti modelį nuo ..... pakeisti veidą naują - jau ne tikra išraiškos kauke, kuri būtų lengvai nuspėjama, žinoma, kuri neverstų pasitikrinti savo realumu tiek šiame tiek autorės ir modelio pasiūlytame pasaulyje.Ir paskutinis (mano potyrio) štrichas. Akys. Žvilgsnis. Man dar nepatirtas ir nežinomas trijų dimensijų pasaulio prasme fenomenas. Optinė iliuzija ar dvasinio pasaulio negebėjimo matyti dėl mano medžiaginio pasaulio sukurto vištakumo pasekmė. Akys žvelgia kitur, tačiau jos nepaleidžia savo jėgos gijomis. Čia ne tas atvejis, kai žvilgsnis fokusuojamas ne visai į centrą kas sukuria sekimo įspūdį. Čia aš kalbu apie metafizinį šio žvilgsnio vedimą ir rūpestingą palaikymą. Toks žvilgsnis turėtų būti pas nutapytus šventųjų paveikslus.
Ar tai ta erdvė, kurioje galimi tokie pasidalinimai potyriais, rezonansiniais atspindžiais į tavo, Edita, pateiktą , suteiktą galimybę pabūti dvasinėje pagavoje.

Patiko ir nuotrauka ir 15 komentaras

15/ neisvengiamai kyla noras kvescionuoti gerbiamo prelegento fizines ir mentalines brandos konvergencija ankstesniojo pasisakymo sviesoje, ypatinga demesi atkreipiant i galimus baziniu organizmo funkciju poreikiu tenkinimo nesklandumus arba nuklydimus nuo visuotinai priimtu normu, kas neisvengiamai pasekoja ekstremalius hepeningus apatinio trikotazo spalviniu savybiu pokycius su tendencija neigiamai paveikti betarpiskoje aplinkoje esanciu individu uosles receptorius. O trumpiau - gal ka nors ne taip uzvalget sivakar?

patiko

Patiko ir nuotrauka ir 17 komentaras

15/ Privertėte susikaupti skaitant :) Dėkinga už skirtą laiką ir dėmesį, nors... atvirai pasakysiu - Tamstos minčių dėliojimas gan sudėtingas :)

20 - Kaip ir šis portretas, jei žiūrėdamas matai jį.

21/ Jei portretas verčia pamatyti kažką daugiau - vadinasi pastangos nenuėjo perniek. Va čia - puikiausias įvertinimas.

22/ O ką pačiai minėjau dėl vaizdo iš sielos, talentą pačios nuo prigimties???