Viena karta gyveno paukstis. Jis puikavosi dviem tobulais sparnais ir zvilganciomis, spalvingomis, nuostabiomis plunksnomis. Trumpai tariant, jis buvo sukurtas laisvai sklesti danguje, teikti dziaugsma visiems, kas ji mato.
Viena diena moteris pamate ta pauksti ir isimylejo. Ji stebejo jo skrydi is nuostabos praziojusi burna, jos sirdis dauzesi, akys zerejo is susizavejimo. Ji pakviete pauksti skristi kartu, ir juodu keliavo dangumi jausdami tobula harmonija.
Ji zavejosi, garbino ir dievino ta pauksti.
Bet paskui ji pagalvojo: Jis gali isigeisti aplankyti tolimuosius kalnus. ir ji issigando, kad niekada nieko panasaus nepajus kitam pauksciui. Ir ji eme pavydeti pauksciui jo gebejimo skristi.
Ir pasijuto vienisa.
Ji pagalvojo: ,,As paspesiu spastus. Kai kita karta paukstis pasirodys, jis daugiau nebeisskris".
Paukstis, kuris taip pat buvo isimylejas, sugrizo kita diena, pateko i spastus ir buvo patupdytas i narva.
Ji ziurejo i pauksti kiekviena diena. Stai jis, jos aistros objektas, ir ji rode ji savo draugems, kurios sake: ,,dabar tu turi viska, ko tik gali noreti". Taciau pradejo vykti keisti pokyciai: dabar, kai ji turejo pauksti ir jai nebereikejo jo siekti, ji prarado susidomejima. Paukstis, negalintis skraidyti ir isreiksti tikrosios savo gyvenimo prasmes, pradejo nykti, jo plunksnos neteko blizgesio; jis daresi bjaurus, ir moteris nebekreipe i ji demesio, tik palesindavo ir iskopdavo narveli.
Viena diena paukstis mire. Moteris pajuto siaubinga liudesi ir visa laika galvojo apie ji. Bet ji neprisimine narvelio, ji galvojo tik apie ta diena, kai pamate ji pirma karta, laiminga, sklendzianti tarp debesu.
Jeigu ji butu pazvelgusi giliau i save, butu supratusi, kad ja jaudino paukscio laisve, jo plazdanciu sparnu energija, o ne fizinis jo kunas.
Be paukscio jos gyvenimas prarado prasme, ir Mirtis pasibelde i jos duris. ,,Kodel tu atejai?"
- paklause ji Mirties. ,,Kad galetum dar karta skristi su juo danguje, - atsake Mirtis. - Jeigu butum leidusi jam ateiti ir iseiti, butum ji dar labiau mylejusi ir zavejusis, dabar tau reikia manes, kad vel ji atrastum".
|
