Nerealu... Bus topas.. :) 5

fotografija puiki. pavadinimas ir svirkstas kliuna, neisbaigta ideja. :)

Puikiai

man nedera daug kas čia :)
nematau saryšio tarp kaktuso, svarovskių karūnos, švirkšto ir odinių batų
gal per daug visko :)

ei... smagu matyt! moooooooooooooooooooooooooooodelis!

Panaši į Skaivą+

2. 4./ Kaktusas, švirkštas, batai ir karūnėlė, tai simboliai, iš "Miegančiosios gražuolės" ir padedantys pasakoti istoriją.

5./ :)
6./ Nepažįstu tokio :)

stipriai!

puiki interpretacija

Eva, kai prie fotografijos prilipdai pavadinima ir komentara, nepalieka jausmas, kad kazkodel kazkas iki galo nesuveike. Gal butent del to, kad per daug tu simboliu, juos labai sunku susieiti i visuma, semantiskai jie pasikartoja (adata-svirkstas-kaktusas), judesio plastika bei apsvietimas nesiderina su miegu... Pasaka juk apie meile ir gebejima islaukti...

Tik dabar iziurejau svirksta :((( tikrai drama:((( buvau neteisi.
Gaila kad negaliu balsuoti :(

Inferno, labai ačiū už tokį išsamų komentarą!
Paprastai gyvenime labai nemėgstu aiškintis. Bet šis darbas man emociškai labai stiprus, tuo pačiu ir brangus, todėl ginsiu :)
Jūs sakote, kad pasaka "Miegančioji gražuolė" apie meilę ir gebėjimą laukti. Tai ne pasakos aprašymas, o jau jūsų interpretacija. Aišku pasakos irgi meno kūriniai ir interpretuojamos gali būti skirtingai :). Man ši pasaka viena mylimiausių vaikystės pasakų, daug domėjausi jos išaiskinimais, kurių radau bent kelis. Mano darbas irgi bandymas šia pasaką suprasti savaip.

Trumpai priminsiu pasakos siužetą. Nuostabiai graži princesė įžeidė piktą burtinikę ir buvo apkerėta - sulaukusi pilnametystės įsidūrė ir užmigo miegu, iš kurio pažadinti galėjo tik karalaičio pabučiavimas. Daug karalaičių norėjo pabučiuoti gražuolę ir pažadinti iš miego, tačiau jiems trukdė aplink ją išaugę erškėčiai su aštriais dykliais. Ilgai gražuolė miegojo, jaunikaičiai bandė kardais prasibrauti pro erškėčių sieną, bet vis veltui. Kol atsirado juanikaitis, kuriam nebereikėjo kovoti - erškėčiai prasiskyrė ir taip jaunikaitis pabučiavęs gražuolę ją pažadino iš ilgo miego.

Pasakoje miegas gali būti interpretuojamas kaip tikros meilės pergalė, gali būti interpretuojamas kaip seksualinė branda, aš jį pateikiau kaip narkomanijos problemą.

Mergina su gražiais bateliais – daili bet išlepusi (kaip pasakos herojė savo paikumu įžeidusi piktąją burtininkę), nori patirti visus gyvenimo malunumus. Švirkštas - narkomanijos simbolis (pasakoje tiesiog adata), juo įsidūrė gražuolė (o mergina šioje nuotraukoje man tikra gražuolė, net su karūnėle) ir paniro į narkomanijos liūną (užmigo). Kaktusas dygliuotas, padėtas tarp žiūrovo ir miegalės, savo spygliais trukdo ištiesti ranką ir pažadinti ją – išlaisvinti iš narkomanijos (pasakoje erškėčiai su savo dygliais, trukdę karalaičiams). Mergina miega nenatūraliai, nepatogiai, su užlaužta ranka – asociacija su apsvaigusiu narkomaniu, laužomu priklausomybės.

Ką aš norėjau pasakyti šia nuotrauka – norėjau išketi opią narkomanijos problemą. Paskatinti neužsimerkti. Bendrai ieškoti sprendimo kaip įveikti dyglius, prasibrauti iki gražuolės ir ją pažadinti.

Eva, ir sutinku, ir nesutinku. Tavo kompozicijos paaiskinimas itikinamas, matau, kad labai apgalvotas, ir fotografija tikrai puikiai ziurisi. Taciau poza nemieganti, o ir svirkstas galetu buti ne laikomas rankoj, o salia. Ji neatsipalaidavus :) Man netgi geriau ziuretusi, jei ji atsimerkusi spoksotu i ziurova.
Galvoju apie dar viena dalyka. Tavo paskutinese fotografijose matau tai, ka kritikai priskirtu "modern girl" kategorijai, tai yra, moters ivaizdi, kai ji ima emancipuotis ir atitruksta nuo "mieganciu grazuoliu" vaidmenu. O sitoj naudoji kulturine aliuzija i Perault, kur moteris yra pasyvi ir laukia savo princo (18 amziaus moteris). Aisku, man, vakaru kulturos sugadintam, norisi stiprios ir savarankiskos moters, princas turetu but feministines ironijos dalis, o ne mergaitiska svajone. Bet cia tik mano subjektyvi vyriska nuomone. :)

Kompoziciškai man norėjosi visus simbolius sujungti. Gal tikrai švirkštą reiktų padėti šalia? Nes dabar kai kurie žiūrovai jo tiesiog nepastebi. Ačiū ir už kitas pastabas šiai nuotraukai ir šiai idėjai, bus man peno pamąstymams.

Labai įdomu skaityti mano darbų kaip visumos analizę :) Pati rimtesniais savo darbais laikyčiau tik du paskutinius - esu labai žalia fotografijos mene. Dar tik koks mėnuo kai nuotraukose pradėjau ieškoti kažko daugiau nei techniškai tvarkingos atvirutės. Labai intensyviai mokausi apšvietimo, kompozicijos, ir fotografijos meno pagrindų. Kokį, stilių, kokią kryptį pasirinksiu tai dar tik klausimas ateičiai :) Kolkas tiesiog laužau savo ribas ir fotografuoju iš širdies.

Vadinas, puiki pradzia! :)

ar fotografija pati turi pasakoti istoriją, ar autorius turi kurti istoriją fotografijai

egzo, kantrybes, juk cia tik pradzia. :)

16./ Dėkui :)
17./ Man šis darbas istoriją pasakoją. Jums beprasmis daiktų kratinys. Kuris esam teisus? Aišku, reikia nepamiršti kad aš šį savo kūrinį vertinu įsimylėjusio autoriaus akimis. Taigi mano balso turbūt reiktų neskaičiuoti :) Tačiau buvo žiūrovų ir be manęs, kurie matė čia įstoriją, surado prasmę visiems daiktais (prieš tai nežinoję ne tik autoriaus versijos, bet ir kūrinio pavadinimo). Taigi neaišku kuris iš mūsų esam teisus :) Ir greičiausiai ir teisūs ir neteisūs esam abu. Menas juk toks subjektyvus dalykas - kūrinio vertinimas priklauso ne tik nuo darbo, bet ir nuo žiūrovo kuris jį vertins (amžiaus, patirties, mąstymo tipažo, noro įsigilinti, nuotaikos ir t.t.), nuo laikmečio, vietovės, kultūros ir daug daug kitų aplinkybių.

Iš nedidelio komentarų kiekio ir skurdaus balsavimo sprendžiu kad darbas nesudomino. Tačiau vien tai, kad jūs čia užsukote, o poto ir sugrįžote, ir įsitraukėte į diskusiją mane džiugina ne mažiau, nei puikavimasis tarp dienos geriausių :)

fotografinis teatras - idomu. :)

va kokie issamus komentarai.. daugiau tokiu Kudroj

Gerai kai autorius zino ko sieke ir ka dare. Kaip supras ziurovas, tai jau kitas reikalas, visi gali interpretuoti savaip, bet tas pirminis autoriaus uzmanymas svarbiausias.

1. deja netopas...