1. Netyčia atsitiko, kad plaukiau baidarėmis, buvo visko, kalėdų senelių, klounų, snieguolių
2. Buvo kamščių. tada bandžiau trauktis fotiką, bet kad ją kur, tą Vilnelę, upė kaip žvėris, reikia visada irkluoti ir nesidairyti į slėnius (vos nevirtom užsižiūrėjusios), o makristam tai plaukti negalima, nes gi tiek sušąlusių ledukų, varvekliukų ir augaliukų, kad sėdėtumėte upėje, ai, na, galit apsirengti neperšlampamai, buvo tokių, nes plaukėme mes su kokiu tai baidarininkų klubu.
3. Ten mūsų kitos draugės užklimpusios už medžių... jas traukia iki pusės įlipęs :) buvo tokių gerų dėdžių, kurie sakė, kur plaukti, kur neplaukti, ačiū ačiū jiems, ir kad jiems nepritrūko jėgų ir draugiškumo su mumis terliotis (sakau, Vilnelė man staigmena buvo...)
4. Va taip va, vieni persinešė baidares, kad nereikėtų leistis Belmonto kriokliais, kiti dar pasiekstymino (ąąą, kaip faina, leidausi su vienu žmogum, draugiškai pasiūliusiu. Jėgelėėė)
5. ir toks va sėkmingai nusileidęs ekipažas buvo
6. Vieni nepasiekę galo nusileido kaip tai kitaip, originaliai :)
7. kiti irgi linksmai leidosi (sėkmingai nuplaukusių buvo dauguma, čia tik linksmiausi kadrai, kol fotkinau)
8. pusiaukelė - laužas. mums jau šalta, nes vienoj vietoj truputį prisėmėm... daugiau nuotraukų tik kelios, dienoraštyje, nes sugebėjom beveik lygioj vietoj apsiversti. apsiversti, kai minusas, o tu su slidinėjimo kostiumu permirkusiu ir rudeniniais batais... nieko, linksma. o vertimosi krikštas žiemą irgi savotiško žavesio duoda :D
kai grįžau, tėtis prigirdė visokių laipsninių ir arbatų, ir tada į vonią, atšilti, nes žodžio jau nebepratariau :D
kitais metais plauksiu! :D
dienorašty truputis video nuo kriokliuko nusileidimo. http://fotokudra.lt/aut_dienorasciai.php?aut=952&d=7260
|
