Paroda: "Optimizmo epocha – sovietinė 1920–1939 m. fotografija"

Optimizmo epocha – sovietinė 1920–1939 m. fotografija

1920–1939 metai Rusijos fotografijos istorijoje buvo vieni dramatiškiausių XX amžiuje. 1917 metų revoliucija, skelbdama naują socialinę santvarką,  rėmėsi socialinės lygybės ir teisingumo ideologija. Naujasis režimas, siekdamas įtvirtinti iškeltas idėjas, pasitelkė galingą propagandą. Bolševikiniai šūkiai kurti kitokį pasaulį patraukė didelę dalį Rusijos intelektualų. Jaunų rašytojų, dailininkų, architektų, filmų kūrėjų, teatrų režisierų ir muzikų manymu, jų kūriniai turėjo pasitarnauti kuriant socialistinę visuomenę. Fotografija taip pat negalėjo likti nuošalėje nuo šių procesų. 3-iojo dešimtmečio pabaigoje –  4-ojo dešimtmečio  pradžioje išryškėjo trys pagrindinės sovietinės fotografijos kryptys, kurios turėjo ir savo lyderius.

Piktorialinė, arba „saloninė“, fotografija, kurią išpopuliarino didžiausia ikirevoliucinė Rusijos fotografijos draugija, rėmėsi europinėmis tapybos tradicijomis ir to meto kritikų buvo įvardijama kaip buržuazinės ideologijos atspindys. Pagrindiniai šios krypties atstovai buvo Aleksandras Grinbergas, Nikolajus Andrejevas ir Vasilijus Ulitinas.



Valdiniuose laikraščiuose ir žurnaluose dirbantys naujieji sovietiniai fotografai fotoreportažą naudojo kaip ideologinės kovos įrankį ir propagavo gamybos, žemės ūkio ir kitus kasdienio gyvenimo laimėjimus. Šiai proletarinei fotografijos krypčiai atstovavo Arkadijus Šaichetas ir Semionas Fridlandas.



Trečiąją – „kairiąją“ fotografiją propagavo „LEF“ („Kairysis menų frontas“) ir menininkų grupė „Spalis“, kurioms atstovavo Aleksandras Rodčenka ir Borisas Ignatovičius. Jie, pasitelkę konstruktyvistinę kompoziciją, bandė sukurti dinamiškas vizijas. Šių fotografų pastangos  pasitarnavo fotografinės kalbos raidai, tačiau tai nepadėjo išvengti sovietinių kritikų atakų. 1932 m. pabaigoje grupė „Spalis“ buvo apkaltinta formalizmu, o jos veikla sustabdyta.



Visos šios kryptys, neatlaikiusios nuolatinio spaudimo, 4-ojo dešimtmečio viduryje išsisėmė ir tiesiog išnyko. Stalino komunistų partija sovietiniame mene įteisino naujas ideologines nuostatas ir nuslopino „kairiąsias“ bei „dešiniąsias“ tendencijas. 1930 m., dar prieš uždarant grupę „Spalis“, buvo išformuota Rusijos fotografijos draugija, o jos lyderiai Aleksandras Grinbergas ir Vasilijus Ulitinas apšaukti liaudies priešais ir išsiųsti į stalinines darbo stovyklas. Arkadijus Šaichetas dar ilgai buvo NKVD (Vidaus reikalų liaudies komisariato) persekiojamas. 1932 m. proletarinė fotografijos idėja, kaip ir visas proletarinis menas, prarado savo svarbą.

4-ojo dešimtmečio pabaigoje sovietiniame mene įsitvirtino socialistinio realizmo teorija. Po revoliucijos kilęs entuziastingas optimistinio meno sąjūdis, kuris rėmėsi žmonių tikėjimu aukštais idealais ir šviesesniu rytojumi, prasidėjus totalitarinei kultūros procesų kontrolei, greitai išsigimė.

Šioje parodoje pristatomos visos trys pagrindinės fotografijos srovės, kurios vyravo Rusijoje po Spalio revoliucijos iki Didžiojo Tėvynės karo.
Rusijos piktorialinei fotografijai atstovauja Aleksandras Grinbergas.
Konstruktyvistų fotografiją pristato Aleksandras Rodčenka, Borisas Ignatovičiaus, Elizabeta Ignatovič ir Michailas Prekneris.
Tuometinio sovietų reportažo autoriai: Arkadijus Šaichetas, Emanuelis Evzerichinas, Markas Markovas-Grinbergas, Georgijus Petrusovas ir Ivanas Šaginas.




Parodos rengėjai:
Rusijos fotomenininkų sąjunga
Agentūra „Foto-Sojuz“
Rusijos valstybiniai liaudies kūrybos namai

Parodos rėmėjai:
Lietuvos fotomenininkų sąjunga
Kultūros rėmimo fondas


1. Baronas    (2010 12 30 09:48)  
Kur paspausti "Patinka" arba "Uoga"? :)
 
2. Nerijus Slesariūnas    (2011 01 01 17:43)  
labai, jau skambus parodos pavadinimas.
klausimas formuluociau taip ,kodel pastaruoju laiku , taip placiai brukama , zadinama Rusijos ''liaudies kuryba ''?
.. tai niekas kita , kaip statoma nauja ''pienieriaus '' kalve, vel sparciai bundancios sovietines ideologijos remuose .
O Lietuvos fotomenininku sajungai palinkeciau , nepamirsti pamaitinti isalkusio pionieriaus.
Per 20 neprikalausomybes metu praktiskai nebuvo surengta , nei viena paroda Sibiro tematika, pasipriesinimo pries okupacini rezima ...
 
3. Caras    (2011 01 16 14:51)  
Mačiau, Kaune dabar... daug masinių vaizdų yra... visai nieko pasirodė :)...