|
Džonatanas Livingstonas Žuvėdra...
Džonatanas pakilo du tūkstančius pėdų virš juoduojančios jūros, nė sekundės nesusimąstęs apie nesėkmę ar mirtį, stipriai priglaudęs sparnus prie kūno vėjo malonei paliko tik siaurus kaip durklo ašmenys sparnų galiukus ir vėl ėmė pikiruoti.
Ausyse riaumote riaumojo vėjas. Septyniasdešimt, devyniasdešimt, šimtas dvidešimt mylių per valandą, o paskui — ir dar daugiau...
R.Bach
|
