Rudens dvelksmas kuždesiu virtęs

Ketvirtoji labai...

Labai šauniai, tik rėžčiau visa kairį šoną su visu lempos kotu. Pridėtų paslapties....

Tas gedimas tik prideda žavesio. Dievinu blankų švelnumą nuotraukose, o tavosiose jis turi sielą ;-)

Būti tuo kas esi,
- liepsna širdyje.
Eiti ten kur eini,
- Ženklai tavyje.
https://www.youtube.com/watch?v=ziwsjE1O4Ow

Daug čia nepatenkintų ( tikiuosi niekas nepyksta ). Aš manau jog labai šaunus kadrai. Išlaikyk savo !!!

Gerybės ir palėpės. Labai

6/ ;-) Treniruotės visada lieka treniruotėmis, o apie darbus parašysiu laišką...

Ech tos nosinės :-) pasitaiko. Atsiprašymas už nerišlumą. O rinkiniai vis renkasi, kol kas treniruoju mintis, įkvepiančių nuotraukų pagalba.....

Puslapiais verčiasi,- giliai žiūrisi.....

Geometrija - pradūrusį dangų.
Trejomis šalimis, tysta,
kryžiuojasi trejais pirštais....

Įdomu tik spalvų čia nereikia manau, JB geriau žiūrėtųsi, daugiau paslapties išliktų. O aplamai,išsidėstymas labai patraukė......

Visuose išmatavimuose.....

Jai Epiktetas būtų lietuvis tai skambėtų..... laisvę tu įgysi ne savo norus tenkindamas, o juos apribodamas...... Įdomi minties interpretacija..................

S - smagi saulėta serija......

Panašu į ( Mantis religiosa ) vabzdį maldininką.....

Dėl eilių...Atsiimu, prastas ne haiku, o nuotrauka labai gera. Kartais reik atsargiau su ekspromtais. Ech......Hmmmm.. pasistengsiu gėriau kitą kartą.....

Troškulio Švelnumu,
Ryjanti šurmulį......

Sklaido vienatvę,
Atkakliais sparnų mostais.
Dangaus krantuose....

Kavos kartumu,
Suvirpėjo akordas.
Tu vis dar tyli.....

Būtį paleidus,
Tėkmėmis pasileisti.
Nakties žavesys...

Vartais sastingio,
Gyvasties užsklęsti.
Skliautais sėlinant......

Vienuma malštant,
Dviprasmio vientisumo.
Basomis kojomis.

Sugrįžta, - išėjus.
Aprėpdama tyrumu,
Tylos šurmulį....

Velnio akis,
Žvelgianti iš gelmių......

Pagavo ir nepaleidžia.
Prašyk neprašęs.........

Sielos virpesius,
Verčia aidinčių skambesiu.......

Žvilgsnis - užtvindantis šyrdį troškimu gyventi.......

;-))) Atėjo laikas iškeliauju aš.
Krantai vis tolsta žemiškojo uosto.

Miražų proskinom į tankmes atvedę;
Veiksmai, paklūstantys priežasčių itakai,
Klausimimus žeria šviesos pavidalu.

Nežinomybė,
Gąsdina bet vilioja.
Grobuonio laukiant.

3/ Treniruoju smegenis haiku rešybai, šis tas iš nuotraukų ateina į galvą......

Paliks tik mintys,
Išdalintos nuoširdžiai.
Krantams betolstant.

- palauk,
padėk.
- pagauk,
pasiek.

Girgždėsių ošime,
Glosto rėmus senus.
Ramuma gilumoj,
Ošime girgždėsių. ,

Tarsi padėtas taškas,
Tarp žemės ir dangaus.
Dreifuodamas jis ieško,
Savyje žmogaus.

Visai neblogai, tik tos rankos manę į realybę gražina.

Ant slenksčio,
erdvėlaivio minčių.
Trejybėje,
tarp pasirinkimų dualių.....

Kai gervės nešasi snapuos,
Saulės spindulių šukes.
Kai pievoje išblėsusios spalvos,
Į rūko skraistę pavirsti.
Tuomet tau kužda liudną tiesą,
beglostanti pirštus rasa.
Jog vasara neišjausta,
Iškeliavo mirti.

Ne vieniša, tuštumos visuma.......

Plaukus glostanti begalybės akimirka........

Tinka kėkštui stebėtojo pravardė, atskrenda pas mane kartais pastebėti, o aš kartais bestebėdamas pamastau, jog jis išprotėjęs paukštis....

Smiltimis žyrantys , purslais tyškantys akiračiai,
į vientisus kūnus mirgančias abstrakcijas beliejantys.

Tas lašas, lašelis.
Kaip bepasisuksi - laša.
Kur besislėpsi - smara, barbena.
Ką bedarytum - mieste lyja, be perstojo lyja............

Traška ir braška gaivalo glostomos; siaudžia pūšelės rūko skara apsisiautusios.
Griaudžia vienumos begraudinamos, dūšeles ramina giesmes beošdamos.

Pasijutau tarsi toji migla, tvyranti užkuliusiuos,
besiklausanti aidinčių nuogirdų,
plūstanti erdvėmis niekeno nematoma.
Dėkyngas už šį prisilietimą nuostabia serija.

Visada galima ekraną apversti....

Kas jai ne foto jausmynga,
pakėlė mintis....

Prie vandens,
Ant akmens.
Spaliai žiro linų.
Prie vandens,
Ant akmens.
Kur buvau - ten esu.

Irkluodamas spaudžiau;
Virsti pradėjau irklą paleides.
Oi strioko buvo !
Nors "lubitel" sausas liko....

Mirusios praeities ir esamos gyvasties jungtuvės........

Tarytum vakarinio peizažo supernova.......

Bokštai, vaiduokliai glosto akis.
Romiais žingsniais žengiant,
Pro rūko duris.

Ir žodžiai po nuotrauka labai, labai....

3. Julius Gečas supratot mane paviršutiniškai. Pavadinau karą virusu nes jis prasideda apsikrėtus neapykanta, kuri apėmusi vieną žmogų netrunka ir visą tautą apimti. Čia ir vieta logikai, nes kiekvienas racionaliai mąstantis žmogus niekada nepritars masinei beprotybei vadinamai karu.
4. Pritariu dėl mikrovisatos, tik pridėsiu jog kiekvienas narkomanas ar fiureris nepaisant aplinkos turi galimybė pasveikti.......

1. Drįsčiau paneigti pirmajį teiginį. Prigimtis tai kas igimta; noras vadovauti - valdžios troškimas išsivysto vėliau. Manau tai virusas, sunki liga kuria žmonija serga ne vieną epochą....
P.S. Norint pasveikti reikia gydytis.

Smagiai linguojasi.....

2. Tai ir torėjau galvoje - nuo š iki Š. Kartais kritikuojant, kritika tampa kritiška ;-)

Nors ir mažina kūrybinį dažnį, kaip "atosvara" naudos turi - Nuo š iki Š....

Toks tyras laukinis jausmas apima, bežiurint į laisva tėkmės klestėjimą......

Oi tas rūkas, rudens pūkas...Grožiesi, grožiesi ir vis negana tos grožybės........

Persistengė šunytis uodegą begaudant......

Patiko ši "atspinžiotura"....

Sistema naudojasi principu " skaldyk ir valdyk". Ar tai būtų policininkas, pacifistas, bankininkas, kunigas tt ir tt. Nors ir turėdami skirtingus požiurius, įsitikinimus ir tikslus. Visi mes esame žmonės ko labiausiai nereikėtų pamiršti.....

Ramia rudeninia vienatve dvelkianti.......

Išmindamas plyšius tarytum pėdas,
Pakopų devynių galybių eigoje.
Bevydamas nežinomybe jis palieka,
Nublukusius dažus ant sudūlėjusių grindų.
PS
Gili paprastumu ir labai įkvepianti..........

Auka man skamba kaip priverstinis, dažnai neigiamas tai pat nenaudyngas reikalas. Siuličiau šia " auką " vadinti - suvokimo evoliucijos dovana. Pvz. Taip policininkai tapia parko priziurėtojais, gresmyngą savo techniką panaudojo džiaugsmui sukelti..... ;-))) Šeip smagi foto......

Svaiginantis rausvumas, tik žolėm nevieta čia.......

Smagus, netikėtas reginys vieną rytą kaune, po to daug diskusijų vyko kaip tą vonią užkėlė ?

Nuostabu - be kitų žodžių.....

Gera nuotrauka, visada mintis sužadina......

Atsigręžti pirmyn,
Į jaunystės svajas.
Link gimtosios ugnies,
Ženkt žingsnius atgalios.

Pakėlė nuotaiką rytinę....

Stilistika truputėlį į rytų panaši, bet visgi unikali. O gal kas mus ir sieja ? Juk, ne be reikalo rytiečiai domisi Lietuva....

Subtilus švelnumas, ramuma padvelkęs.....

- Impresija vardu.....

Taigi grįžau po klajonių, smagu jog namuose pernelyg nepakito ir veidai tie patys liko. Patiko kaip link krautuvės "nusmėninta"......

Šokoladinės......Mmmmmm

Altocomulus undulatus...Neikada nepabostantys.

Ne visada geros, nebūtinai naudingos.
Nesvankai patrauklios ir visų garbinamos.
Mintis drumsčiančios į niekur vedančios.
Faktais apsikrėtusios paskalų rėmėjos.

Vertėtų testi ieškojimus, idėja verta pasistengti. Beje dėkui už dar neatrastą Nick Drake.....

Paslydo išmintis, bemindama slidžiais apšalusiais takais.
Išniro josios pėda.
Sustirus guli griovyje ir viliasi, jog nepaliks nepastebėta.

Praslinkus mėnesiams keliems, ji ten tebegulėjo.
Pakol tirpdydamas ledus, pavasaris ją pastebėjo.

Paglostęs spinduliu šiltu ir gyvasties įžiebęs.
Jai patarė ramiu balsu;
Atsargiai minti, dar neišmintu taku.....

Netikėta, nuostabu ir nepaprasta.........

Kartais, pats save nukopijuoji to ne nežinodamas.........

Kas ką seka.
Kam pasiseka.
Pėdų sekoje.
Baltame sniege.

Tyloje gimęs triukšmas,
sugružta į ją.
Kaip padūkęs sunus,
rimsta mamos glėbyje.

Patiko nuotrauka. Tik patarimas apstrakcijas vadinti jausmo vardais.

Laikas ir klimatas ženklų nepaiso......Smarkokai nuvertinta nors manam žvigsniui vertinga nuotrauka.....

Už devynių miškų, ruko marių, džiunglėm apsupta be kelių ir takelių......

Ryžtu kunkuliuojantis, nuolankumu guodžiantis,
gyvastimi šuoliuojantis iš spindulių tvinksnio,
Oru sklendžiantis, kanopas bemainantis,
spyriais nuo žemės į rytojų sruvantis........

Rankos.....Tos molinos, šiltos rankos,
ir veidas suskilęs nuo troškulio.
Mintys.....vis trokštamos viltys,
tarytum širdis be plakimo.......

Tartum ugnimi kaitinanti, garais verčianti,
sąstingio įkalintą kūną sušalusį.
Gimusi judesiui iš savęs plaukusi,
eterių alsuojanti laiko kompozitorė.

Plauke, vandenį pasisavindama; bevirsdama smėliu, pilis bepustanti.
Trupinėlių laisva, trupinėliu guodžianti - viltį dalijanti, svajas puošianti......

Tartum peiliu nurėžti, supjaustyti prisiminimai.
Gal būt tik pojūčiai dvejopi;
Vaizdai benykstantis, išrauti iš krutinės.....
Tik žiupsnis, kruopa, daigas betrykštantis gyvuoti.
Tik lašas doro tvaiko, iš gilumos versmių.....

Tas nelemtas gaivalas - rūkas, rasa ir kvapas.
Kvapas priverčiantis sustoti - sustoti, įkvėpti ir pasinerti;
Į švelnų,gyvybę jaučianti samanų minkštumą.

Tas troškulys, traukiantis, viliojantis ir nieko neprašantis;
Blogybes traukiantis, realybės žiupsnis.
Saujoje gimtas, teorijos šypsnys.......

Kaip sunku o gal ir neįmanoma; sugauti save dabarties akimirkoje.
Žengiamas žingsnis virsta žengtuoju, mastyta mintis - išmastyta.

Stipriai apžavėjo ši neapčiuopiama, debesinė užsklanda akims.....

8. Kiekviena sistema lūžinėja, neverta dėl to rūpintis.
Smagu jog darbas sudomino. Dėkui

Žvitrios akies, kantrios minties ir didelės širdies;
Toliais klaidžiojant, esybę rakinėjant, į pasaulį žengiant.......

- ir kaip gi be lietsargio, juk astrologai, gausią meteoritų liūtį pranešė....

Patiko, tik su musmire prieš akis malonumai dviprasmiškai skamba ;-)))