|
4./ Kaltas, ne taip supratau:)
Keleta kartų teko susižuodžiuoti ir vardan šventos ramybės, nesiveliant į ginčus ištrinti nuotraukas. Būnant tiksliam - 3 kartus per 6 metų laikotarpį.
Paprašius papozuot retas kuris atsisako. Kai kurie, pastebėję jog taikaisi paveiksluot, tiesiog pasitraukia kiek į šalį ar nusisuka. O daugumai tiesiog dzin - visi užsiėmę savais reikalais ir nelabai mato kas vyksta aplink.
Pradžioj buvo nedrasu taip pat - 200mm objektyvas ir gatvės muzikantai, vėliau 24-70 objektyvas, o pastaruosius kelis metus Fuji x100T - jis labai kompaktiškas, negąsdina žmonių, galima labai arti prieiti `nesukeliant` įtarimo. Tad dauguma net nesupranta, jog paveiksluoji juos.
Sekantį kartą kai lankysiesi pabandyt gana įprastą taktiką - užsidėk 35 ar 50 mm objektyvą ir stenkis sudarytį įspūdį, jog paveiksluoji ne priešais esantį žmogų, o kažkokį objektą už jo. Ir venk akių konktakto, akių kontaktas gali būti pradžia pokalbio, kurio pabaiga gali būti pačiam nenaudinga. Nežiūrėdamas į žmogų, tu lyg sakai, jog esi užsiėmęs savais dalykais ir jis Tau nerūpi, tai ir Tu jam nustosi rūpėti. Asmeniškai man vienas iš linksmiausių dalykų paveiksluojant gatvėj yra `užduotis` kaip prieiti kuo arčiau, neįsibraunant į žmogaus privačią erdvę.
|
