Tyliomis akimis,skaitau mintis
Žvaigždėtuose tyruose,dėlioju praeities trupinius,
Vis dar sukeliančius neišmatuojama skausmą.
Rodos paleidau savyje, tūnanti nakties paukštį,
Bet tomis tamsiomis minutėmis,
Jis lyg draskomas alkio žvėris,
Veržiasi per miegamojo langą
Norėdamas sunaikinti svajones,
Atimti tą lašą vandens,
Kuriuo užpildau šviesiomis mintimis,pavargusią rytmečio galvą.