|
Kasdien vaikštinėdama tarp tų ižymiųjų Vilniaus sakurų nesusilaikiau... Aišku, teko ir alkūnėmis pasistumdyti, ir per galvas lipti, vienas su tokia didele kamera paskui vijosi iki pat Šnipiškių, nes jo boružę išbaidžiau. Kaip masinė haliucinacija tos sakuros, bet galvoji žmogus, gal geriau griebt, kol yra.
|
