Aleksandras Seliuk
Pelėdute rudenyje
Truputis istorijos.

Tūpčioju miške, kaip koks baravykas po lapais, po truputį sėlinu link medį kalančio genio...
Miško vieta nuostabi.. nuo šviečiančių rudeninių lapų susidaro labai graži aplinka (fonas) tad galvojau reikia nufotkinti jaukumoje dirbantį genį. Staiga, žiū, kažkoks paukštelis tą mano vargšą genį gainioja.. Nuo medžio ant medžio, nuo medžio ant medžio... Nors antro paukščio iš kart nenustačiau, bet nutariau, kad man reikia įsikurti krūme..kur būsiu "nematomas". Paukščiai stumdėsi, stumdėsi ir staiga, visai šalia nutūpė tas neidentifikuotas paukštėkas! Nieko nelaukdamas "prizoominu" objektyvą (jaučiuosi visiškai nematomas) ir bandau įžiūrėt kas ten per velnias.... Ir žinot? Garbės žodis.. kaip per siaubeką kokį.. Paukščio galva apsisuka 180 laipsnių ir žiūri tiesiai į mane!! Ir žinokit taip juokas suėmė! Tiksliau nesuprasi juokas ar laimė, ar dar kas... Štai ir nupleškinau tą savo, man regis, geriausią kadrą - Pelėdikę.

 
1. Arvydas Venclovas    (2015 10 09 17:27)  
labai...
 
 
2. Aleksandras Seliuk    (2015 10 09 17:29)  
Labai AČIŪ :)
 
 
3. Rytis Vilnietis    (2015 10 10 10:51)  
Pasala verta buvo tu pastangu, gavosi puikus kadras!! :)
 
 
4. Geraldas Galinauskas    (2015 10 12 11:27)  
+5
 
 

Gamta
2015 10 09 17:18
Taškai: 24
Vidurkis: 4.90
Vertino vartotojų:   10
Žiūrėta kartų:   5059

Balsų pasiskirstymas:
. 3 3.5 4 4.5 5
00002
00014
0001 2
(balsai vėluoja viena para)