tompetkus
..
Paryčiais man agonijoj meldžias sudžiūvėliai lapai
Rudenėjantiems medžiams pavydintys snaigių buvimo.
Ir kaštonai, nukritę į žemę neprimena žvakių,
Tik ridenas traškėdami taip, lyg pavėjy užkimę.
Baltas buvęs šuva -jau dabar tik akimirkų vaistas
Laukia žingsnių prie vartų, kurių jau seniai nebėra .
Aš jį glostau, kol ilgesio pirštai truputį įkaista,
Kol į dangų pakyla nutolstančių gulbių vora.
Priešaky per ilgi traukiniai ir subliuškę peronai,
Per tamsi naktį upė išplaukus į rūko marias,
Kur pakrantėje rudeniu džiaugias naivuolė undinė.
Vis dėkodama vėjui už tas sopulingas bangas.

V.E

Nesvarbic    (2013 10 26 12:29)  
Nepatiko poza, nemanau, kad Jai patogu... Vienas krėslo šonas pridengtas kailiuku, kitas krėslo šonas laukia kailiuko... o "kailiukas" nusiteikęs bėgti ten, kur koks tai veiksmas vyksta...
Eilės iš kitos istorijos...
 
 
1. tompetkus    (2013 10 26 06:33)  
https://vimeo.com/73747093
 
 
2. J&B    (2013 10 26 07:40)  
Mintis idomi.
-1
 
 
3. Nesvarbic    (2013 10 26 12:29)  
Nepatiko poza, nemanau, kad Jai patogu... Vienas krėslo šonas pridengtas kailiuku, kitas krėslo šonas laukia kailiuko... o "kailiukas" nusiteikęs bėgti ten, kur koks tai veiksmas vyksta...
Eilės iš kitos istorijos...
+1
 
 
4. mHm    (2013 10 26 19:13)  
čion svarbiausi ciuckis ir apyrankė, šypt
 
 
5. Zenonas Bulgakovas    (2013 10 26 22:28)  
O man tai patiko,darbas sukelia įvairių minčių :)
 
 

Portretas
2013 10 26 06:32
Taškai: 17
Vidurkis: 4.28
Vertino vartotojų:   14
Žiūrėta kartų:   4009

Balsų pasiskirstymas:
. 3 3.5 4 4.5 5
00002
31133
0000 1
(balsai vėluoja viena para)