Ona Milaknytė gimė 1929.01.30d., Zarasų raj., Knipiškių kaime.
Ankstyvą sekmadienio rytą, atvykęs pas Ona, radau ją meldžiantis. Užsidegusi žvakę, su maldaknyge rankose, ji tyliai kažką kuždėjo.
Ilgiau pabendravę, Ona man papasakojo savo skaudžias gyvenimo nuotrupas.
- Mūsų jau nedaug likę, taip?, - klausimu pradėjo Ona.
- Ištremti mes buvome 1941.06.14d. Tądien mamą ir mane išvežė į Tomsko sritį, o tėvą atskyrė, ištvežė į Krosnojarską. Ten prabuvome su mama 2 metus. Mus perkėlė į kitą miestą.
- Po karo aš gavau darbą, valiau upę. Siurbdavom smėlį, traukdavom rąstus, įvairias šiukšles, kad praplauktų garlaiviai, baržos. Juk kelių nebuvo, didžiausias transportas buvo ant vandens. Taip aš ten pradirbau 14 metų, - sunkų darbą prisiminė Ona.
- Palaidojau mamą. Tikriausiai ten, Rusijoje, mirė ir tėtis. 1961m. atvykau į miestelį, ištekėjau ir pragyvenau ten didelę gyvenimo dalį. 1997m., kai vyras mirė, grįžau į Lietuvą. Kadangi neturėjau Lietuvoje jokių giminaičių, apsigyvenau senelių namuose, - trumpai, prisimindama gyvenimo nuoskaudas, užbaigė Ona.
Šią nuotrauką Ona siųs į New York`ą, vieninteliam gyvam likusiam pusbroliui, kuriam šiais metais sukaks 90 metų.
|
