Simas Urba gimė 1923.05.10d., Lenčių kaime.
Pradėdamas pasakoti istoriją, Simas iškėlęs į viršų pirštą ir tarė:
- Nuo likimo nepabėgsi, o likimas štai ten.
- Likau gyvas, nes mokėjau gerai lotynų k., prancūzų k. ir vokiečių k. Jeigu ne jos, manęs tikrai nebūtų jau buvę šiame pasaulyje seniai, - nuleidęs galvą, tesė Simas.
- Kaip ir mano tėvas, taip ir aš buvau leitenantas. Mano būrys susidarė iš 72 žmonių. Kartą ėjom Valatkaičių pelke. Ties kalniuku, nutarėme pamiegoti. Laužo nedeginsi, pamatys, o ir miegot tą vakarą nesinorėjo. Paryčiais, girdžiu kažkas trakštelėjo. Pasirodo, tai buvo rusų žvalgyba. Visiems įsakiau tyliai šliaužti atgal į pelkę. Šliaužiu pirmasis, žiūriu gyvatynas! Įsivaizduoji?! - klausia manęs Simas.
- Taip, aš jų kur velnias bijau. Nejutau, kaip pro pakaušį praskriejo kulka. Įdrėskė. Keli milimetrai žemiau, ir būčiau kritęs. Apsigynėm. Jų krito septyni, o mūsų nei vienas. Žinau dar kur yra jų palaikai. Jie miega Krakiuose, prie mokyklos senos, palaidoti prie įėjimo, - užbaigė Simas vieną atsiminimą.
Nejutom, kaip pasakojimai tirpdė laiką.
- Pakliuvau į mirties lagerį, kuris randasi Kazakstane, Balkašo mieste, - prisiminė Simas. Tame mieste paskyrė mane į molibdeno kasyklą. Tankų šarvams, karinei pramonei, buvo reikalingas molibdenas. Molibdenas buvo 15m. gylyje, kažkur kojos storio gysla, kuri apgaubta kvarcu. Jį gauti reikia gręžti, o gręžiant kyla dulkės, kurios labai pavojingos žmogaus organizmui. Buvo respiratoriai, bet žinai.. nieko jie nepadeda, - supykęs tęsė Simas.
- Kada į darbą eidavom, matydavom milžinišką lauką, kuris prismaigstytas cementiniais stulpais. Kartą priėję arčiau pamatėm ant jų numerius, ten pasirodo po jais, suguldyti ten dirbę žmonės. Nemalonu.
- Na ką gi. Darbe mane paskyrė iš šachtos siurbliu pumpuoti vandenį į paviršių. Čia jau mažiau pavojinga. Vieną dieną, stoviu aš prie to savo siurblio, įeina vyras prie manęs ir klausia: "Tu Simas?". Aš jam žinoma atsakiau taip. Pasirodo ten buvo daktaras, pažįstamas iš paeito lagerio, kuriame susipažinau, nes mokėjau lotynų kalbą. Sako jis man: "Nori, kad išvesčiau?". Kaip gi nesutiksi.. - dar viena istorija, žvelgdamas pro langą, užbaigė Simas.
|