"Galbūt tu ir netiki, bet aš organizuoju vakarėlius Tremtinių namuose. Patraukiu stalą, lova kitame kabaryje, ir pirmyn." , tarė Jonas, kada pirmąjį kartą užėjau pas jį į svečius.
"Taip, taip ir su kostiumu esu visada: ar žiūrėčiau televizorių namuose, ar skaityčiau laikraštį, ar eičiau į valgyklą. Visada."
"Mano akys, labai silpnos. Viena beveik nieko nematau, kita labai silpna, todėl ir naudojuosi šį įrankį skaitydamas laikraštį", bėgo vienas paskui kitą Jono sakiniai, pasirodžius man tarpduryje.
|
