Vienas ūkininkas turėjo arklį, tačiau vieną dieną arklys pabėgo, todėl ūkininkui su sūnumi teko arti laukus savo rankomis. Kaimynai jų gailėjosi: „Kaip jums nepasisekė, kad pabėgo arklys!“ Ūkininkas atsakė paprastai: „Pasisekė ar nepasisekė – kas žino?“
Kitą savaitę arklys grįžo į ūkį, su savimi atsivesdamas visą bandą laukinių arklių. „Kaip pasisekė!“ – tvirtino kaimynai, tačiau ūkininkas mestelėjo: „Pasisekė ar nepasisekė – kas žino?“ Kartą ūkininko sūnus, mėgindamas išjodinėti vieną iš tų arklių , nuo jo nukrito ir susilaužė koją. „Kokia nesėkmė“, - užjautė kaimynai. Ūkininkas ir vėl savo: „Pasisekė ar nepasisekė – kas žino?“
Po keleto savaičių karalius surinko į savo kariuomenę visus jaunuolius, ir pradėjo ruoštis karui. Ūkininko sūnus dėl sulaužytos kojos buvo paliktas namie. „Kaip gerai, kad jūsų sūnui nereikėjo eiti į karą!“, - vienu balsu šaukė kaimynai. Ūkininkas atsakė: „Pasisekė ar nepasisekė – kas žino?“
|
