Rimvydas Gudeliauskas
Petro Rimšos gimtinė
Naudžiai, turistai užsuka į netoli Paežerių esančią Rimšų sodybą. Sodybinis sklypas iš vakarų pusės siekia Gižų-Pilviškių kelią, rytuose – Mardukų miškelį, už 300 metrų teka Rausvės upelis. Šioje sodyboje užaugo penki Rimšų vaikai. Juozas (1875-1970), knygnešys, mokėjęs knygrišio amatą, vėliau paveldėjęs tėvų ūkį, Petras (1881-1961), dailininkas, Lietuvos nusipelnęs meno veikėjas, labiausiai išgarsėjęs savo sukurtomis skulptūromis „Vargo mokykla“, „Artojas“, dekoratyviniais medaliais, Uršulė Rimšaitė-Jurkšienė ir Jurgis. Tėvas buvo šviesus žmogus, leido vaikus mokytis, vėliau ragino išmokti kokio nors amato. Jis mirė 1899 m., ūkį užrašęs vyriausiajam sūnui Juozui.

Nors tėviškę paveldėjo Juozas, tačiau ūkyje dirbo, jį modernizavo ir Jurgis. Juozas – labai energingas, greitos orientacijos, veiklus žmogus, Jurgis – ramaus būdo, nagingas, geras mechanikas, baigęs keramikos mokslus Mirgorode, Rusijoje. Abu broliai išplėtė ūkį, jį modernizavo, pasistatė pieninę, vandens malūną ant Rausvės upelio, didelius kluonus, į namą įsivedė vandentiekį. Pirmieji apylinkėse melioravo savo žemę, pradėjo auginti cukrinius runkelius. Laikė gerų veislių arklius, karves, veždavo juos į parodas ir ne kartą apdovanoti. Rimšų ūkis tarpukario nepriklausomoje Lietuvoje pagarsėjo kaip pavyzdinis.

Petras Rimša skulptūros mokėsi pas prof. P. Veliuoniškį (Velionskį) Varšuvoje, paryžiaus ir Krokuvos dailės akademijose, Meno skatinimo draugijos mokykloje Peterburge. 1910 m. tos draugijos konkursinėje parodoje už „Artojo“ skulptūrą (II variantą) gavo paskatinamąją premiją.

1906 m. P. Rimša aktyviai įsijungė į lietuvių kultūrinį gyvenimą: drauge su kitais dailininkais organizavo Vilniuje pirmąsias lietuvių dailės parodas, steigė Lietuvių dailės draugiją, rinko ir propogavo liaudies meną, rašė straipsnius meno klausimais ir t. t. Be to, dalyvavo dailės parodose Peterburge, Maskvoje, Varšuvoje, Rygoje, surengė nemažai individualių parodų įvairiuose JAV miestuose. Tarybiniais metais savo kūrinius eksponavo respublikinėse ir visasąjunginėse parodose.

P. Rimšos kūrybinis palikimas gana įvairus: žanrinės kompozicijos, biustai reljefiniai portretai, medaliai. Šiuose darbuose išryškėja skulptoriaus kūrybos realizmas ir gilus liaudiškumas („Vargo mokykla“, „Artojas“, Žemaitės bareljefai, j. Gruodžio, K. Donelaičio medaliai ir kt.). Atskirą grupę sudaro stilizuotos dekoratyvinės kompozicijos. Be skulptūrų, P. Rimša yra sukūręs grafikos ir taikomosios dailės darbų. Už nuopelnus ugdant lietuvių tarybinį meną P. Rimšai 1951 m. suteiktas LTSR liaudies dailininko garbės vardas.

 
1. Walldis    (2009 03 28 14:20)  
+4,5
 
 
2. Darius Šimkus    (2009 03 28 20:05)  
graži panorama, ir uz antra +
 
 
3. wiga    (2009 03 28 22:12)  
išsamus ampašymas :) +
 
 
4. Rimvydas Gudeliauskas    (2009 03 31 23:25)  
Ačiū visiems ;)
 
 

Serijos
2009 03 28 13:27
Taškai: 7
Vidurkis: 4.06
Vertino vartotojų:   8
Žiūrėta kartų:   4572

Balsų pasiskirstymas:
. 3 3.5 4 4.5 5
01020
11011
0010 0
(balsai vėluoja viena para)